- seiliūgas
- seiliū̃gas, seiliū̃gė dkt.
.
.
seiliūgas — seiliū̃gas scom. (2) BŽ522, NdŽ, Sb, Pl, Blnk žr. 2 seilius 1: Jų visi vaikai seiliū̃gai – prie žmonių nepasodinsi už stalo Slm. Tas Dzidorienės vyras toks seiliū̃gas: pasigers, tai ir seilėja visur Krs. Jau tokia seiliū̃gas, matyt, ir užaugus… … Dictionary of the Lithuanian Language